nevaldus

nevaldùs, -ì adj. (4) 1. sunkiai suvaldomas, smarkus: Tas arklys toks nevaldùs, aš bijau juo važiuot Šmk. Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo, tai siautė nevaldusis vanduo per mierą baisiai LC1880,37. 2. nepatogus: Ilgas apsiaustas jau nevaldùs eiti Rs.

nevaldù n.: Ant kelių sąsiuvinis nevaldù, rašyti negerai Ldv.